BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

darbo paieskos ir lietuviu mafija londone

Mes ir vėl pas mus. Ir gyvenimas verda. Ankščiau
jei kas iš draugų išvažiuodavo mokytis į užsienį įsivaizduodavau, jog jų
gyvenimas kaip nesibaigianti ekskursija. Draugai iš viso pasaulio ir vien tik
visokie smagumai. Bet pasirodo, kad didelę dalį užima visokie finaliniai,
socialiniai ir akademiniai rūpesčiai. Taigi, papasakosiu, kaip aš vakar
susiruošiau ieškoti darbo interaktyviuoju būdu. Siuntinėju siuntinėju tas savo
CV į kairę ir į dešinę. Kaip šnipštas taip šnipštas. Galiausiai išsiruošiau griebti
jautį už ragų ir eiti per Mančesterio barus ir restoranus prašyti darbo.
Prisispausdinau šūsnį CV, pasiruošiau savo geriausią šypseną ir pasileidau
gatvėmis. Pirma vieta, kur nuėjau buvo tokia bohemiška kavinė, kurioje laiks
nuo laiko vyksta visokiausi workshopai, rodomas alternatyvus kinas ir t.t.
prieinu prie vienos iš padavėjų ir prašau, kad pakviestų vadybninką.
Vadybininko nebuvo, tai aš tos padavėjos paklausiau, ar jie kartais neturi
laisvų darbo vietų. Ji paprašė mano CV. Kol aš tą CV traukiau, ji į mane
pasižiūrėjo tiriamu žvilgsniu ir sako: „by the way, where are you from?“. Aš:
„I‘m Lituanian“. Jinai pradeda juoktis ir sako: „Me too“. Aš nesuprantu, kas
čia vyksta ir sakau: „oh really?“. Jinai: „yeah“. Tik po kiek laiko pradėjome
kalbėtis lietuviškai. Jos vardas Aurėja. Tada ji sako: „Su nepriklausomybės
dien
a!!!”. Aš irgi: „SU nepriklausomybės diena!!!”. Vakar kaip tik buvo vasario 16-oji. Tai mes dar pakrizenom ir prieš išeinant ji
man sako: „o ką veiki šiandien vakare? Gal nori po mano darbo susitikti, eiti į
miestą ir pasitrankyti gatvėmis su Lietuvos vėliavėle, dar mano sesė
prisijungtų…“. Nieko jai nepažadėjau, bet pasiėmiau jos telefono numerį.
Įdomi man ta Aurėja pasirodė. Tačiau vakare, grįžusi namo po savo turnė
„Mančesterio barai ir restoranai“ neturėjau nei menkiausio noro daugiau
trankytis gatvėmis. Nei su vėliavėle nei be jos. Parašiau Aurėjai žinutę, kad
kaikada mielai su ja išgerčiau kavos. Taigi, dienos reziumė: darbas
=0, potencialūs
draugai
=1.

 

Šiandien dar buvo smagus nutikimas per management
in society seminarą. Buvo pirmasis šį semestrą ir mes dar nebuvome matę savo
tutoriaus. Ateina toks mažas riebaluotais ilgais plaukas. Iš karto matosi, kad
užsivežęs visokiom filosofijom ir sociologijom. Tai jis pasisveikino ir
paklausė, ką mes manome apie pasaitą. Pirmas pradėjo kalbėti rumunas George. O
kadangi aš visada su juo konkuruoju, tai negalėjau susilaikyti neįkišusi savo
komentaro. Manęs išklausęs tutorius paklausė mano vardo. Ir stebėtina, bet iš
pirmo karto jam pavyko jį ištarti. Tada jis manęs paklausė iš kur esu.
Pasakiau, kad lietuvė. Tada jis pasakė, kad ir jis pažįsta vieną lietuvį. Tada
padarė pauzę ir pridūrė: „he was from mafia…i met him in London. Very nice
guy. Ruthless, bet nice. I met him when i was in trouble with the bad guys. I
actually liked him very much. Now he‘s somewhere in Germany…“ Visa mano grupė
pradėjo taip žvengti, kad maniau jau niekada ir nebesustos. Nesusilaikiau ir
pasakiau: „well you have some nice friends…controversial though…“. tada jis
dar išsišiepė ir pritarė: „yeah…very controvercial…“ gera pradžia. Paskui
jis kažkaip manęs daugiausiai ir klausinėjo visko. Mūsų seminaro tema buvo
work-family conflict. Aš tikrai buvau pasiruošus, bet kai taip netikėtai
susilaukiau šitiek dėmesio kažkaip truputį susimoviau. Vienu metu kalbėjau
kalbėjau angliškai ir visiškai susimakalavau….pasiutimas…išmuša mane iš
vėžių visokie vyrai sociologai, psichologai ir filosofai…visada. Dar VU
laikais logikos ar socialinės psichologijos dėstytojas,  rasdavo būdų kaip priversti mane pačią
apsigėdinti. Kad juos kur velnias!!! Čia man ne iš kinų ir visokių debiliukų
tyčiotis…. na bet šiaip ar taip, vis tiek manau, kad palikau neblogą įspūdi
per tą seminarą. Tiesa, dar vienas pokštas… Veronika, mano grupiokė estė,
irgi yra linkusi neatsilaikyti prieš visokius sociologus ir t.t. Kadangi
mokėmės apie Marksą, Vėberį ir Durkheimą, sociologijos mokslų didžiąją trijulę,
tutorius paklausė Veronikos, kaip ji būdama estė, turint omenyje istorines
aplinkybes, žiūri į Marksą. Veronika susimėtė ir sako: „oh…i think he‘s an awesome
guy!” vėl visi pradėjo žvengti…

 

Dar su Marium sugalvojom organizuoti vakarėlį.
Tiksliau sugalvojau aš, ir kai jau buvau pakvietusi pora žmonių, vakarėlio
idėja pasidalinau su Mariumi. Tema: „cooking niht“. Bus daug žmonių iš įvairių
šalių: Malaizijos, Ispanijos, Zimbabvės, Anglijos, Rumunijos, Kipro, Brazilijos,
galbūt Čekijos ir Estijos dar, ir žinoma Lietuvos. Nusprendėme nekviesti daug
lietuvių. Tik mes su Marium ir Indrė. Kad išlaikytumėm pusiausvyrą. Taigi
kiekvienas turės atsinešti po kokį savo šalies patiekalą. Reikės pora dienų
prieš viską nieko nevalgyti…. labai noriu, kad viskas gerai pavyktų. Neveltui
studijuoju specialybę susijusią su tarptautine ekonomika ir vadybą. Tai va ir
organizuoju visokius tarptautinius vakarėlius…

 

Gal tiek šiam kartui… Reika eiti mokytis.
Teisės paskaitai belenkiek daug skaityti visko reikia, o dar ir kitos paskaitos
taip sakant demanding. Be to ir nuotaika ne pati geriausia. Vis dar neturiu
normalaus darbo…ir Helsinkio krantai atrodo vis labiau ir labiau tolsta nuo
manęs… šiandien paskambino dėl to valytojos darbo. Tai rytoj turėsiu pora
valandų kažkokį ofisą pavalyti. Viskas būtų šaunu, bet ką tik prisiminiau, kad iš
seniau buvau nusipirkusi bilietus į rusų baleto Gulbių ežerą. Viskas kaip tik
irgi vyks rytoj. Tai tikriausiai kad ten pavalius viską paknopstom lėksiu į
Manchester Opera House. Ir aš būsiu kaip gulbė balta. Nuo visokių ploviklių.
C‘est la vie. Bet vis dar tikiu, kad ateis pavasaris ir į mano kiemą.
Pageidautina finansine išraiška.

 

Rodyk draugams

Komentarai (3)

  1. visur lietuvių pilna, siaubas ((:
    laikom sugniaužtus kumštukus dėl tavo darbų (: viskas bus gerai!

  2. Jogile:

    aciu labai uz palaikyma ;)

  3. Jogile, ACIU uz nuostabia atvirute! Siandien gavau! woo-hoo! kaip senai buvau gavus kazka asmenishko pashtu (: super nais. ir siaip dziaugsmas o dar ir vertikali atvirute tai aplamai mano svajone buvo siuo momentu (cia jau crazy priezastis - postcrossingo atvirutem klijuoju duris, tai atsibodo visos horizontalios horizontalios.. valio!)

    zodziu, jega. o kazkur ir kazkada tikrai susitiksim, mano fizikishkos smegenys tai numato, totaly [;

Rašyti komentarą